Blogas

Vasaros pabaigoje atlikto tyrimo duomenimis lietuviai žvelgė į ateitį gan pozityviai, aktyviai ėmėsi finansų planavimo veiksmų. Kai kurie net ėmė mėgautis sulėtėjusiu gyvenimo tempu ar persvarstė savo prioritetus. Šiandien sparčiai augant atvejų skaičiams visoje Europoje ir didžiosioms valstybėms renkantis karantino priemones, siūlome pažvelgti į Lietuvos visuomenės segmentus, kaip grupuojasi nuomonės COVID-19 pandemijos atžvilgiu.

Įvertinus finansinius veiksmus ir bendrą nerimo lygį vartotojai buvo suskirstyti į keturis segmentus – besijaučiantys saugiai, įsitempę, patiriantys stresą ir pro-aktyviai besirūpinantys savimi.

Kas jaučiasi saugūs ir kodėl?

41% Lietuvos populiacijos priskiriami besijaučiančių saugiai kategorijai. Būtent šie vartotojai mažiausiai pergyvena dėl pandemijos poveikio jų sveikatai ar finansinei gerovei. Dauguma jų yra susituokę arba turi antrąją pusę – galbūt laimingas asmeninis gyvenimas padeda ramiau žvelgti į ateitį. Net ketvirtis šių vartotojų yra jaunos šeimos su mažais vaikais, kiek mažiau 22% – poros be vaikų ir 17% šios auditorijos – viengungiai.

Tiesa, tikėtina, jog gaunamos pajamos turi tiesioginį ryšį jaučiamam saugumo jausmui – nemaža dalis apklaustųjų patenka į vidutines ir aukštesnes pajamas gaunančių vartotojų grupę.

Ar tiesa, kad šunų augintojai –  saugesni ir ramiau žvelgia į ateitį?

Mažesnį nerimą išgyvenantys segmentai: tiek saugiai besijaučiantys, tiek pro-aktyviai besirūpinantys savo ateitimi, turi vienijantį panašumą – šių vartotojų grupėse dažniau auginami šunys, o labiau įsitempę segmentai – paukščių, kačių šeimininkai. Galbūt naminės papūgos kelia chronišką stresą?

Tiesa, pažvelgus į saugiai besijaučiančius dar didesnė jų dalis neturi augintinių arba augina kitus gyvūnus.

Iniciatyviam segmentui, sudarančiam 19% populiacijos, priklauso daugiau jaunimo, vidutines pajamas gaunančių asmenų, tad suprantama, jog šiandienos neramumus jie vertina kaip motyvaciją daugiau laiko skirti veiksmų planavimui, rūpintis savo sveikata ir finansiniais pajėgumais.

Jų iniciatyva imtis veiksmų dabar matoma įvairiais klausimais – pirmųjų metų pusėje net 43% (aff. 113) šio segmento gyventojų įsigijo sportinių reikmenų, 56% šio segmento įsigijo asmeninių finansinių paslaugų.

Kas kelia įtampą ir stresą?

Įsitempusių segmentas, 22% populiacijos, jaučia nerimą dėl sveikatos klausimų, tačiau nesiima ryžtingų veiksmų dėl asmeninių finansų planavimo, išlaidų ribojimo. Pirmojo karantino laikotarpyje jiems nėra išskirtinai būdingi vieni ar kiti pirkiniai, lyginant su bendra auditorija.

Didžioji dalis įsitempusių asmenų augina vaikus, jų net 62%. Šio segmento gyventojai dažniau priklauso 25-34 ir 45-54 metų amžiaus grupėms.

Didelė dalis šio segmento – gauna vidutines bei aukštesnes pajamas, tačiau panašiai, kaip rodė ir saugaus segmento duomenys, itin didelė dalis atsisako nurodyti arba nenurodo pajamų. Įtampą jaučiančių segmente tokių – penktadalis.

Aukštą streso lygį patiriantis segmentas, nerimaujantis tiek dėl sveikatos, tiek dėl finansų ir besiimantis aktyvių veiksmų yra mažiausias, jų tik 18%.

Šiame segmente susijungia dvi ryškesnės finansinės grupės – turinčių mažesnes pajamas, iki 700 eur, ir tų, kurių pajamos viršija 1200 eur. Panašią tendenciją matome ir pro-aktyviųjų segmente, stresuojantys nuo jų skiriasi tuo, kad jaučia daugiau nerimo sveikatos klausimais. Būtent čia daugiausiai dirbančių sau ar freelancer‘ių.

Lyginant su globaliais duomenimis Lietuvoje yra daugiau pro-aktyvių vartotojų 19% vs 17% pasaulinio vidurkio ir mažiau įsitempusių 22% vs 26%. Lietuvoje gerokai daugiau gyventojų jaučiasi saugiai, net 41% vs 31% ir mažiau jaučiančių stresą 18% vs 26%. Atsižvelgus į pasaulinį kontekstą, pasiskirstymas mūsų rinkoje yra itin pozityvus ir tikimasi, jog toks ir išliks.

Straipsnis remiasi LIVE Panel Calibration Study 2020 duomenimis. Apklausa vyko internetu,  liepos 21 – rugpjūčio 10 dienomis. Apklausos dydis – 1010 respondentų.