Blogas

Jau rašėme apie tai, kaip po COVID-19 pandemijos karantino pirmoje metų pusėje pasikeitė asmeninių finansų planavimas ir išlaidos – jaunesni žmonės nejaučia didelės įtampos ir mažiau riboja save, tačiau vidutinio amžiaus auditorija į situaciją žiūri atsargiai ir yra labiau linkusi atidėti didesnius pirkinius, mažina kasdienes išlaidas. Visoje Europoje pastebimos panašios nuotaikos – dauguma vartotojų laukia nuolaidų, specialių pasiūlymų ar išpardavimų.

Kadangi matome, jog vartotojai skirtingai vertina pandemijos įtaką jų gyvenimui, norime giliau pažvelgti, kokios nuomonės vyrauja įvairiais klausimais. Ar pasikeitė laisvalaikio įpročiai? Ar žmonės jaučiasi saugiai? Kokią ateitį jie įsivaizduoja?

Ar pasikeitė mūsų prioritetai?

Nors apklausa vyko jau praėjus keliems mėnesiams nuo karantino pabaigos Lietuvoje, dauguma jaučiasi taip, lyg gyvenimas yra vis dar stipriai pasikeitęs ir itin didelė dalis respondentų nekantrauja, kada viskas grįš į įprastą „normalų“ ritmą. Taip pat, maždaug du trečdaliai žmonių sutiko, kad jiems itin svarbu sugrįžti prie veiklų, kuriomis mėgavosi prieš pandemiją ir apribojimus. Nors atšaukus pagrindinius apribojimus buvo sudarytos visos progos grįžti prie pamėgtų veiklų, pramogų ir lankytinų vietų, žmonės nesijaučia taip, lyg viskas vėl būtų gerai, įtampa tvyro ir toliau. Panašu, kad labiau vertiname ir branginame savo hobius ir laisvalaikio praleidimo būdus.

Įdomu tai, jog vos daugiau nei trečdalis, 43% apklaustųjų, teigia, jog pandemija iš esmės pakeitė pagrindinius prioritetus. Tačiau net 30% apklaustųjų dar nespėjo įvertinti ar sprendimai ir vertybės buvo paveiktos pandemijos, todėl liko neutralūs šiuo klausimu. Likę 28% mano, kad jų prioritetai liko nepakitę.

Ar gali būti, kad karantinas ir pasikeitę gyvenimo būdo elementai kai kuriems suteikė džiaugsmo ir pozityvių pasikeitimų? Paklausti ar mėgavosi lėtesniu gyvenimo tempu, beveik pusė apklaustųjų atsakė teigiamai, o ketvirtadalis neturėjo nuomonės šiuo klausimu. Nenuostabu, kad ne visus apribojimai ir suvaržymai veikia pozityviai, tačiau įdomu tai, jog didelė dalis įžvelgė šviesiąją susidariusios padėties pusę. Ši pozityvi nuotaika buvo jaučiama ir socialinėse medijose, kur žmonės visame pasaulyje dalinosi savo naujais hobiais, motyvacija mokytis, tobulinti įgūdžius ir prasmingai leisti laiką kartu su šeima.

Ar daugiau dėmesio skiriame vietinei pasiūlai?

Daugiau nei pusė sutinka, kad dabar teikia pirmenybę tiems, kas yra arčiau jų – daugiau naudojasi vietinių verslų teikiamomis paslaugomis ir renkasi arčiau esančias parduotuves. Tai sutampa ir su pasauline tendencija, įsivyravusia karantino metu, kai žmonės skatino vieni kitus rūpintis netoli jų esančiais verslais, ypač mažaisiais prekybininkais, ir palaikyti juos.

Tiesa, paklausus ar dabar yra svarbiau palaikyti savo vietinę bendruomenę nei prieš pandemiją, 45% atsakė teigiamai, bet net 39% neturėjo nuomonės šiuo klausimu.  

Ar išmokome gyventi atsargiau?

Nuotaikoms svyruojant taip pat svarbu įvertinti, kaip vertinami sveikatos klausimai. Ar visi vienodai stengiamės ir imamės tų pačių atsargos priemonių?

Šiek tiek daugiau nei pusė, 53% apklaustųjų, sutinka, kad nesijaus saugiai, iki kol nebus atrasta veiksminga vakcina. Duomenys rodo, kad ši nuomonė daugiau vyrauja vyresnių vartotojų, 45+, tarpe, tačiau ir jaunesnė 18-24 amžiaus grupė sutinka su šiuo teiginiu.

Tiesa, žvelgiant į paprastesnes, šiandien prieinamas priemones, matome, kad vartotojai gerokai daugiau dėmesio skiria higienos reikalavimų laikymuisi ir aktyviau rūpinasi savimi.  

Bendras imuniteto stiprinimas sportu ir mankštomis, itin daug dėmesio sulaukęs, karantino pradžioje, prigijo ne visiems. Dabar kiek daugiau nei ketvirtadalis vartotojų sutinka, kad sportuoja bei mankštinasi daugiau nei prieš karantininiu laikotarpiu. Tiesa, vyrų tarpe, teigiančių, jog sportuoja dažniau, yra pastebimai daugiau.

Kas iš tikrųjų kelia rūpestį mums ir kaimynams?

Rudenį, vykstant svarbiems politiniams įvykiams, taip pat svarbu sužinoti, kokius klausimus Lietuvos gyventojai šiuo metu laiko svarbiausiais.

Baltijos šalyse TOP 3 susirūpinimą keliantys klausimai yra tie pats – savo ir artimųjų sveikata, tolimesnis viruso plitimas, ir pajamos bei finansai. Lenkija šiuo atveju mąsto kiek kitaip, jiems rūpestį kelia sveikata, asmeniniai finansiniai klausimai ir šalies ekonominė būklė bei jos ateitis. Vakarų Europoje vyrauja platesnės pasaulėžiūros mąstymas – vietoj asmeninių finansų rūpinamasi šalies ekonomika. Vokietija išsiskiria tuo, kad greta viruso ir sveikatos klausimų, trečia jiems itin svarbi tema yra klimato kaita, tuomet pasaulinė ekonomika, 37%, ir tik tada asmeniniai finansai, 32%.

Straipsnis remiasi LIVE Panel Calibration Study 2020 duomenimis. Apklausa vyko internetu,  liepos 24 – rugpjūčio 4 dienomis. Apklausos dydis – 1010 respondentų.