Blogas

Lietuvos politikai ir sveikatos sistemos atstovai kalba, jog tai, kas vyksta dabar, yra antrosios COVID-19 bangos Lietuvoje pradžia. Taip pat skubama pabrėžti, kad dabar, palyginus su pavasarį įvestu karantinu, viskas – kitaip, nes pagrindinis dėmesys žiniasklaidoje skiriamas židiniams ir su jais susijusiems atvejams. Visuomenė kviečiama nesibaiminti, laikytis saugumo reikalavimų, dėvėti kaukes ir toliau gyventi įprastai. Žinoma, primenama, kad šiuo metu pasirinkimus turime vertinti iš asmeninės rizikos ir atsakomybės pusių. Informacijos, nuomonių ir vis besikeičiančių normų bei patarimų gausu. Kaip šiame informaciniame sraute nepasimesti ir tebesijausti saugiai? Kviečiame susipažinti su vasaros pabaigoje atlikto tyrimo rezultatais – lietuvių nuotaikomis ir nuomonėmis COVID-19 pandemijos klausimais.

Taupome ar atsipalaidavome?

Nors atrodo, kad grįžome į prastas veiklas ir gyvenimas virte verda, daugiau nei pusė visų apklaustų vartotojų sutinka, jog dabar atsargiau leidžia pinigus. Tiesa, net 12% apklausos Lietuvoje dalyvių nurodė, jog nejaučia jokių pandemijos poveikių savo finansinei situacijai.

Atsargiausiai pinigus leidžia 35-44 amžiaus grupės respondentai ir moterys. Jaunesni vartotojai šiek tiek mažiau sutinka su teiginiu, jog leidžia pinigus atsargiau. Tikėtina, jog jie jaučiasi ir į situaciją žiūri ramiau.

Domintis, kaip pandemija paveikė asmeninių finansų planavimą ir apsipirkimo įpročius, pasitvirtinome vyraujančias nuomones, jog vartotojai itin laukia įvairių nuolaidų bei išpardavimų. Tokį poveikį įvardino net 59% respondentų. Kiti dažniausi sprendimai buvo didesnių pirkinių atidėjimas – 37% ir kasdienių išlaidų apribojimas – 30%.

Lyginant su kitomis Baltijos šalimis ar Lenkija, visur matome panašias nuotaikas – pirmiausia daugiau dėmesio skiriama „laimingų“ pirkinių paieškoms – akcijoms, specialiems pasiūlymams. Tačiau lietuviai aktyviau nukėlė stambesnius pirkinius tolyn, kai dauguma nurodė kasdienių išlaidų apkarpymą kaip antrą populiariausią finansų valdymo priemonę. Šiame kontekste išsiskiria ir latviai, kurie, užuot sumažinę reguliarius finansinius įsipareigojimus, renkasi daugiau išlaidų padengti kreditinėmis kortelėmis.

Analizuojant, kaip pandemija paveikė vakarų Europos valstybių finansinius sprendimus, kai kurios valstybės, pavyzdžiui, Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė turi pastebimai daugiau vartotojų, kurie mano, kad visiškai nekeitė savo įpročių. Tačiau tarp tų, kurie ėmėsi veiksmų savo išlaidų planavimui – didžioji dauguma laukia įvairių nuolaidų ir specialių pasiūlymų. Prancūzija ir Vokietija kaip antrą priemonę rinkosi kasdienių išlaidų sumažinimą, o Lietuva ir pietų Europos valstybės labiau linkusios pirmiausia atidėti didelius pirkinius ir tuomet mažinti kasdienes išlaidas.

Įdomu tai, kad Švedijoje, nepaisant pasirinkto visiškai kitokio kovos su pandemija metodo, finansiniai sprendimai gan panašūs, kaip ir kitose vakarų Europos valstybėse. Vietoje didelių pirkinių atidėliojimo, trečias populiariausias sprendimas čia – įprastų įsipareigojimų sumažinimas. Europoje jis matomas daugumos valstybių TOP 5 finansiniuose veiksmuose. 

Pramogos mieste ar namuose?

Nors Lietuva dar karantino laikotarpiu pasižymėjo, kaip itin kūrybiškai pažvelgusi į viešojo maitinimo vietų sektoriaus palaikymą, šiek daugiau nei pusė apklaustųjų teigia, kad ėjimas į barus, restoranus ir kavines jiems teikia mažiau džiaugsmo nei anksčiau.

Tiesa, 15% visiškai su tuo nesutinka, šiek tiek daugiau taip manančių – 17% moterų ir 21% 35-44 metų amžiaus žmonių.

Valstybėse, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje ir Ispanijoje, kuriose įvairūs apribojimai maitinimo įstaigoms buvo taikomi ir toliau, daugiau apklaustųjų sutinka, jog ėjimas į šias vietas suteikia mažiau malonumo. Latvija ir Estija išsiskiria tuo, jog ėjimas į kavines ir barus jiems teikia santykinai daugiau džiaugsmo, nei kitose šalyse.

Nors aptartose valstybėse skyrėsi tiek priemonių griežtumas, tiek sveikatos sistemos apkrovos ar poveikis bendrai šalies ekonomikai, žmonių veiksmai finansų klausimais gan panašūs visoje Europoje.

Straipsnis remiasi LIVE Panel Calibration Study 2020 duomenimis. Apklausa vyko internetu,  liepos 24 – rugpjūčio 4 dienomis. Apklausos dydis – 1010 respondentų.